Kakavmedis – tropinis augalas, augantis Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Ant kakavmedžių auga pailgi vaisiai, kurių kiekviename, baltame minkštime yra 25–50 sėklų. Minkštimas valgomas, vis tik vertingiausia vaisiaus dalis – sėklos. Termiškai neapdorotos kakavos sėklos yra karstelėjusio, šiek tiek panašaus į riešutų skonio. Iš kakavos gaminami kakavos milteliai, kakavos drožlės, šokoladas. Dėmesio – kakava nėra šokoladas, tai – vienas iš jo sudedamųjų dalių; kuo daugiau šokolade kakavos, tuo jis vertingesnis (patartina rinktis šokoladą, kuriame – mažiausiai 70 proc. kakavos).
Kakavoje yra ląstelienos, mononesočiųjų riebalų, mineralų – kalio, magnio ir vario, rašoma žurnale „Frontiers of Immunology“. Kakava turi ir antioksidantų, vitamino D, kuris padeda organizmui įsisavinti kalcį.
Antioksidantai mažina oksidacinį stresą, malšiną uždegimus (tai – du esminiai širdies ligų sukėlėjai), be to, kakavos pupelėse yra azoto rūgšties, kuri skatina kraujagyslių prasiplėtimą, teigia dietologė Sandy Younan Brikho. Nesusiaurėjusiomis ląstelėmis laisviau cirkuliuoja kraujas, mažėja širdies ligų riziką didinantį aukštą kraujospūdį. 2017 m. atliktas tyrimas parodė – per savaitę suvalgant 6 šokolado porcijas, sumažėja širdies ligų ir insulto rizika (tyrimo autoriai viena šokolado porcija laikė 30 g šokolado, tai prilygtų 2 šaukštams šokolado drožlių). Kakavoje esantis magnis, varis ir kalis taip pat mažina aukšto kraujospūdžio ir aterosklerozės riziką, gerina kraujotaką.
Kakava beveik visiems žinoma kaip desertų ir gėrimų priedas bei pagrindinis šokolado ingredientas. Neįkainojamas skonis ir aromatas, žinomas tūkstančius metų.
Sudėtis: 100% ekologiška kakava
Produkto maistinė vertė 100 gramų:
Energijos šaltinis 1343 kJ / 322 kcal
Baltymai 20,4 g
Angliavandeniai 14 g
Riebalai 12 g
Sotieji riebalai 7 g
.
Produkte gali būti nedidelis kiekis sojų, graikinių riešutų ar glitimo dalelių.
Laikyti sausoje ir vėsioje vietoje (18 ± 3 ° С)
EST
LT
Krepšelis
